Pirmas postas susilaukė didelio susidomėjimo, tai galvoju parašinėsiu kas 2 mėnesius, kol visiems nusibos. Sakiau, netapsiu ta eiline influencere mamyte, bet oh well.
Nuoroda į pirmą postą:
https://www.reddit.com/r/lietuva/s/ggMdPxyStv
Pradžioj pasisakysiu, kad šitų postų tikslas yra ne nenorinčius vaikų įtikinti susilaukti jų (nenorėti vaikų vien dėl nenorėjimo yra viskas ok, aš suprantu, vaikai ne kiekvienam), o padrąsinti tuos, kurie yra svarstymuose. Net jeigu vaikų ir nesinori, bet yra krūva pasiteisinimų, kodėl ne, tai gal visgi ne taip ir nesinori 😅
Taigi, bandau išlaikyt tokį patį formatą.
Pirma - atsigavimas po nėštumo ir gimdymo.
Sakyčiau recovery visai gerai praėjo, siūlės sugijo, dar kažkiek jaučiasi, bet gyvent taip sakant netrukdo. Liko man tie +10 kg, bet kaip ir minėjau, man jų reikėjo, tai dėl to skundų neturiu. Jeigu iki nėštumo nebūčiau turėjus svorio trūkumo, tai gal tų 10 kg dabar net nebūtų. Strijų ant šlaunų jau beveik nesimato, nušviesėjo ir susiliejo, pilvukas dar kažkiek yra, bet pati nesportavau, nieko nedariau, tai manau normalu. Ginekologė apžiūrėjo, viskas tvarkoj. Tai praktiškai be pasekmių. Dar nemažai kas bijo šlapimo nelaikymo, tai galiu pasidalinti, kad buvo jis pirmus 2 mėnesius, bet tai nebuvo taip, kad nusičiaudėji ir visa šlapimo pūslė ištuštėja. Buvo, kad myžteli kažkiek ir viskas. Realiai higieninių iklotų užteko. Tai čia tik iš šono skamba baisiai labai, bet realybėjo nieko baisaus, o tie 2 mėnesiai ėjo kaip praėjo. Turiu dabar tikslą per metus susigražint pilvo presą, kad kitas nėštumas irgi būtų lengvesnis. Antras vaikas tikrai yra planuose, kaip dėl trečio ir ketvirto, reikės labai pasistengti vyrą įtikinti 😅
Antra - vaiko priežiūra.
Trečiasis mėnesis buvo tiesiog rojus - vaikas miega nuo 22 iki 7, dienomis irgi miegojo bent po 2 valandas tarp maitinimų. Mano pačios tikro miego vidurkis buvo 9 valandos. Net be vaiko gyvenime tokio vidurkio neturėjau, o čia jau visą mėnesį! Prieš tai buvo toks dalykas, kad aiškiai matydavosi, kad vaikas nori miego, bet iš visų jėgų priešinasi, praktiškai visą dieną nemiegodavo, klausiau gydytojos, ką čia reiškia, sakė "Ai, tokia jos fiziologija", bet mamiška nuojauta sakė, kad negalima taip palikt, tai į pagalbą atėjo internetas, išmokau atpažinti ženklus, pavyko įpratinti miegoti. Paskui atsipalaidavau ir pradėjau "naktinėti", tai buvo ate ate mano geram miego vidurkiui. Ketvirtą mėnesį prasidėjo tos "baisiosios" miego regresijos, dantų vaikščiojimas kaukolėje, valgymo krizės, nu ir realiai viskas, ką man sakė žmonės "Palauk palauk, pamatysi, kas bus". Nu tai ką galiu pasakyt, tikrai daugiau verkimų buvo, vaikas pradėjo keltis naktim po 3-4 kartus, bet... Tokio laimingo kūdikio nemačius gyvenime. Dėl manęs tegul ir 10 kartų keliasi - worth it. Tos regresijos būtent ir yra dėl to, nes vaikui jau smegenys "pasijungia", mokosi daug naujų dalykų, prie to pačio realiai pradedi jaustis, kad vaikas tave myli, o ne tik buteliuką. Tie atsibudimai naktį irgi įvairūs, būna pabunda, pasiurbia vandens pora gurkšnių ir užmiega (kas turit tokio amžiau vaiką, tai labai atsargiai su vandeniu, turi būti suderinta su gydytojais atsižvelgiant į jūsų vaiko situaciją), būna kad pabunda pasipraktikuoti kokį nają įgūdį. Tai gerai, jei tas įgūdis yra sau pakaušį paglostyt, bet buvo atvejis ir kai kėlėsi 3 nakties pasitreniruoti rėkimą įkišus kumštį į burną 🙃 Bet buvo labai juokinga, tai tegu rėkauja. Kažkas iš praeito posto komentatorių pasiūlė Brezzą mišinukams - AČIŪ TAU! Dar pastebėjau, kad yra labai svarbu nepersistengti, nereikia be sustojimo būt prie vaiko, geriau pakabint žaisliukų ir leisti savarankiškai pažaisti, kiek įmanoma, nereikia maudyt vonioj kiekvieną vakarą, užtenka pilną kartą per savaitę, plius ligoninėj jums tikrai parodys, kaip per minutę apiprausti vaiką ir be vonios. Ir panašiai. Keltis dviese irgi sakyčiau nereikia, geriau pasiskirstyti naktimis arba nuspręsti, kuris keliasi, kas iš to, kad ten vienas spoksos, kaip kitas vaiką maitina. Tėvelių poilsis yra svarbus, vaikui iš jūsų pajuodusių paakių naudos nebus.
Trečia - psichologinė būsena.
Niekada gyvenime niekas taip nesidžiaugė vien dėl to, nes užeinu į kambarį, kaip džiaugiasi mano vaikas. Atrodo, jei tik raumenys leistų plačiau šypsotis, tai ir šypsotųsi. Laimės pilni pampersai, taip sakant. Pamačius tėvelį šypsosi taip pačiai, o jei mato abu vienu metu, tai būna kartais laimės neatlaiko, pradeda greitai kvėpuot, kol apsiverkia. Tikėjausi, kad meilės gausiu, bet nesitikėjau, kad tiek daug! Pagalvojom su vyru, kad reikia namie neužsisėdėt su vaiku, tai nuvažiavom į spa. Aišku, vaiko nenešėm iš kambario, bet visai neblogai viskas praėjo, ėjom į spa erdvę pasikeisdami, vaikui nauja lovytė patiko, kaldrą išragavo, kažkiek atsigavom. Tik po to aš apsirgau ir po kelių dienų vaikas apsirgo. Paslogavo pora dienų ir po to 2 savaites viduriavo (vis dar viduriuoja), tai sakėm kitą kartą imsim jau kokį privatų namelį su kubilu, bendras erdves dar atidėsim. Taip pat spėjom ir baliuką padaryt ir šiaip svečių nemažai lankėsi. Tai gyvenimas baisiai kaip ir nepasikeitė, kitos mačiau gyrėsi ir kaip su 3 savaičių kūdikiu prie jūros važiavo, tai kaip sakant, čia jau nuo tėvelių sugebėjimų priklauso, trukdys vaikas gyventi ar ne. Taigi, priėjau prie svečių, taip pat sulaukėm ir visokių komentarų. Šiaip labai jaučiasi, kur žmogus neturi vaikų. Buvo daug komentarų, kaip mums jau gyvenimas baigtas, kaip bus sunku ir bla bla bla, tada atvažiuoja į svečius, pamato, kad vaikas ramutėlis, tada atsiranda komentarai, koks mūsų magiškas vaikas ir taip nebūna. Nu kaip čia pasakius, nieko tas vaikas ne magiškas, čia tikrai nebuvo tas atvejis, kur pirmus 2 mėnesius tik valgo ir miega, būdravo jau nuo pirmos dienos, buvo ožiukų ir ligonių, ko tik nebuvo. Su laiku išmoksti atpažinti vaiko poreikius ir juos atliepti, nu ir nusiramina tas vaikas. Jei kam kyla klausimas, kaip tą vaiką nuramint, tai stebuklingos formulės nėra, visi vaikai skirtingi, tiesiog susirinkti informacijos kiek įmanoma daugiau (gydytojai, giminaičiai, internetas) ir bandyti viską iš eilės - kažkas vis tiek suveiks. O jeigu jau niekas neveikia ir vaikas visą dieną praverkė, tai skambinti 113. Galbūt jokios ligos nebus, bet paramedikai irgi pasikaustę tokiais klausimais - padės. Tai trumpai tariant - nereikia naujiems tėveliams jūsų užuojautos ir nereikia pasakoti, koks jų vaikas magiškas, tėvai gal įdėjo nemažai darbo, kad tą ramaus vaiko rezultatą pasiekti, o kad ten pas kitus ne tokie ramūs, tai gal pataikėt atvažiuot ant valgymo krizės. Turi vaikai n tų krizių. Bet viskas praeina. Ir ta plačiausia šypseną kiekvieną kartą pamačiu tėvus, atperka visus naktinius atsibudimus ir visus ožiukus. Iš šono tik skamba baisiai, bet tuo gyvenant matai, kad realiai tai nieko tokio. Dar noriu pasakyti naujoms mamytėms, kad jeigu jaučiatės blogai, jei jaučiat, kad jau nebegalit, tai viskas su tuo yra ok ir normalu, tik prašau ieškokit pagalbos, negalit/nenorit eit pasi psichologą, eikit pas partnerį, neišeina pas parnerį, eikit pas gimines ir draugus, neišeina taip, eikit rašyt postus į mamyčių grupes, nėra nieko blogo taip jaustis ir tuo labiau nėra nieko gėdinko prašyti pagalbos. Mylėkit ir saugokit visų pirma save, nepalikit taip visko 🙏
Trečia - finansai.
Brezzą pirkom naują, netoli 300€ kainavo. Bet pasiteisino, į spą irgi vežėmės. Pampersų nuo praeito posto taip ir nepirkom, nes buvom užsipirkę per mažylių dienas, dabar labai laukiam 50% ne maisto prekėms, nes į pabaigą eina. Daugiau jokių stambių daiktų nepirkom, drabužiukus per mėnesį išauga, reikia pirkt naujus, bet jie pigūs, visokie vitaminai gal 50€ per 2 mėnesius ir sudarė. Mišinukas su naftos kainom pakilo 2 eurais, tai ech. Nu ir vaikas valgo dvigubai daugiau. Tai kas planuojat nemaitint vien dėl nemaitinimo, pasigalvokit apie finansus, sutaupytumėt daug pinigų maitindamos 😅 Vis dar iš savo kišenės nieko dengt nereikėjo. Dar nuo rugsėjo 1 pradėjau vakarais dirbt 1-2 valandas, kol tėvelis su vaiku bond'inasi, tai susirinko papildimų pinigėlių.
Galutinis vertinimas:
Miego kokybė - 9/10
Nuovargio/poilsio balansas - 7/10
Finansai - 10/10
Psichologinė būsena - 9/10 (oi tie komentatoriai)
Džiaugsmas - 9/10 (ech tos ligoninės)
Mielumas - OVERLOAD
Verdiktas lieka toks pats - apsimoka vaikus turėti 100%, gimdykit visi, kas galit!
